Literatūra

Literatūra > Renesansas

Husovianas

Mikalojus Husovianas (Nicolaus Hussovianus, apie 1475–1485 – po 1553) – vienas pirmųjų LDK poetų, Viduramžių ir Renesanso sankirtos kūrėjas, lotyniškose eilėse išaukštinęs krikščioniškosios tradicijos vertybes ir ankstyvojo Renesanso idealus. Husoviano kilmė nežinoma, jis galėjo būti gimęs tuometės LDK arba Lenkijos teritorijoje, nekilmingoje šeimoje. Vienas Husoviano globėjų buvo žymus LDK ir Lenkijos Renesanso diplomatas ir Katalikų bažnyčios veikėjas, karaliaus Žygimanto Senojo pasiuntinys popiežiaus dvare Erazmas Vitelijus, kuris palaikė artimus ryšius su žymiais Italijos humanistais. Vitelijui remiant, 1518–1522 m. Husovianas gyveno ir lavinosi Italijoje, lankėsi popiežiaus dvare. Renesanso tėvynės meno ir literatūros pažinimas sužadino Husoviano kūrybines galias, ir Romoje jis pradėjo rašyti pirmąją ir žymiausią savo poemą – Giesmę apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (Carmen de statura, feritate ac venatione bisontis). Kūrinys turėjo būti dedikuotas popiežiui Leonui X, kuriam Husovianas norėjo papasakoti apie Lietuvą, „šiaurės kraštą“, nes šis, nors ir buvo pati tolimiausia europinė popiežiui pavaldžios Katalikų bažnyčios dalis, XVI a. pradžioje dar buvo labai menkai pažįstamas pačiam popiežiui ir visai Europai. Reprezentacinę Husoviano poemos misiją norėta sutvirtinti ir iki galo nepavykusia akcija – bandymu iš Lietuvos į Italiją atgabenti ir stumbro, kaip žymiausio to meto LDK girių gyvūno, iškamšą. Romoje kilusio maro metu mirus popiežiui ir Husoviano globėjui Vitelijui, poemos autorius grįžo į gimtinę ir 1523 m. poemą išspausdino Krokuvoje. Knygos dedikacijoje buvo įrašyta, kad poema skirta karalienei Bonai Sforcai. Gyvendamas Krokuvoje, 1524–1525 m. Husovianas parašė ir išspausdino dar du stambesnius kūrinius – 1524 m. Žygimanto Senojo kariuomenės pergalę prieš turkus apdainuojančią poemėlę Nauja ir nuostabi pergalė prieš turkus liepos mėnesį bei hagiografinę poemą Apie šventojo Hiacinto gyvenimą ir darbus. Pastarasis kūrinys labiausiai atskleidė griežtas antireformacines Husoviano nuostatas, senųjų religinių tradicijų („senolių papročių“) idealizavimą.
Husovianas, kilęs iš paprastų žmonių ir patyręs Katalikų bažnyčios hierarchų globą, ištikimai stojo į Europoje prasidėjusios Reformacijos priešininkų gretas. Tačiau šalia konservatyvių Viduramžių idealų gynimo nuostatų Husoviano kūryboje atsispindėjo ir renesansinės tendencijos, ryškiausios Giesmėje apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę. Husovianas sekė kai kuriais Antikos autoriais (Vergilijumi, Ovidijumi), rėmėsi Naujųjų amžių kūrėjais. Pagrindine poemos tema Husovianas pasirinko medžioklę – populiariausią Renesanso aukštuomenės laisvalaikio leidimo būdą. Šis motyvas Husovianui suteikė progą pirmą kartą taip ryškiai poetizuoti Lietuvos peizažą ir miškus, iškelti natūralios gamtos grožį ir jos teikiamą naudą bei „dvejopą palaimą kūnui ir sielai“.
Dualistinė pasaulio samprata būdinga visai Husoviano kūrybai – šalia asketizmo idealų joje akivaizdus ir gyvenimo malonumų poetizavimas. Giesmė apie stumbrą buvo pirmasis iškilus literatūrinis bandymas Europai pristatyti Lietuvą ne tik kaip lygiavertę krikščioniškosios Europos dalį, kurioje ginami bendri Europos kultūros idealai, bet ir kaip išskirtinį Vakarų kultūros šiaurinį frontą, ginantį Europą nuo kitatikių ir saugantį jos identitetą. Šiam Lietuvos idealui išryškinti Husovianas pasitelkė ne tik turtingos ir klestinčios gamtos bei stiprių jos žmonių, bet ir istorinius Lietuvos motyvus. Vaizduodamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikus, Lietuvą pasauliui Husovianas pristatė kaip tvirtos, centralizuotos, patikimos ir gerai valdomos valstybės pavyzdį, sukūrė vieną pirmųjų renesansinių idealaus valdovo portretų.

Dainora Pociūtė-Abukevičienė

Literatūra

Husovianas

Ar žinote, kad...